- džiūsnius
- džiū̃snius, -ė smob. (2) DŽ, džiùsnius (2) 1. sudžiūvėlis, džiūsna: Koks tu pasidarei džiū̃snius! Skr. Jis toks džiùsnius, gal mažai valgo Ktk. Kas šitokį džiùsnių atpenės? Ml. 2. džiovininkas: Džiùsniui tik ant pečiaus sėdėt Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.